Eben ou sé di lè ou ja ni yo fo, ou ka pli chansé. Sé sa ki rivé bzto alavwel « Banque populaire », i rivé prèmié adans kous bato-a.

Lafen simenn Wonz novanm té ni anlo bagay a wè. Sirtou bò Lasavann. La té ni anlo istann pour risouvrè sé prèmié navigatè-a « Transat Jacques VABRE ». Armel épi Sébasien rivé mété tet wagaba-yo douvan, apré 14 jou ka navidjé an gwo dlo.

Pa koté midi dimanch, moun yol té ja lapou té risivrè-yo épi an bel kous yol.

Mé sé pa tout moun éti té pran direksion bò lanmè, anlo té simié alé pa koté istad Aliker pabò Ladilon. Ni yonndé ka vréyé labou, pas dapré yo son AYA KAMORA-a té ké kouchal. Lajan-mwen pa ka rivé woté sa pou pri biyé-a té yé. Man té simié alé anba kwi-a pou té sa wè ÉKANGA man pé di zot sa té obidjoul. La ni an jénes ka ponmet é vréman, vréman sa té bel.

Adan tousa kanmenm, ni an délégasion Matinik éti chonjé moun ki fè ladjè 14 épi an vil Etain pa koté « La Meuse ». Sé moun-tala té endé moun Matinik é pliziè asosiasion chonjé-yo. Yo mété doubout an ti-moniman. Sé an estati Hervé Beuze fè adan an bwo bidim woch ek yo batizé’y 11 novanm. Matinik ek Lavil Etain pa lé étenn solidarité ant dé pep-la. Pou yo tout moun sé moun kisiswa koulè lapo’w.

Simenn lan bien pasé sof pou an jandàm ki ped sanfwa’y. I té ké di an mové pawol éti pa djè bon pou répété. Asiparé komkidiré préfé-a té ké jik mandé pran séraj-li. Apré gran mobilisizasion an Frans kont « antisémitisme », es moun pé asepté rasis an péyi-nou ?

Antouléka sa pa opozé lanméri Wobè éli anlot mè. Alfred kité sentiron’y ba Farel François-Augrin.

An konpè Adjilbè mandé kanmenm, poutji pa té ni otan moun pou Klordékòn kon sa fet Pari-a.

Si zot sav fè di mwe !

Jid

 

BEL POVEB KREYOL

« Sé menm bouch-la ki di bien-an ka di mal »

Partager.

Laissez votre commentaireAnnuler la réponse.

Ce site utilise Akismet pour réduire les indésirables. En savoir plus sur comment les données de vos commentaires sont utilisées.

Exit mobile version