Lanné-tala sé té 40ème Touw Yol Matinik é jik alafen sa ki ni maltjè pa té pou la afos sa té cho. An dènié étap-la UFR-CHANFLOR té douvan épi 7 sigond selman. Sel istratétji pou genyen sé té rété douvan, kidonk jik an prèmi bré-a i té douvan. Patwon-an konnet poveb-la ka di « bef douvan bwè dlo klè ». UFR pran douvan avan douvan pran’y. Mé sé té san konté asou malentri lé frè Mas, Loyik épi Loran.
An final di kont an twaziem bré-a, Loyik rivé pasé douvan ek jik a larivé i pa kité UFR déviré anlè’y. Dimanch oswè té ni gwo penteng Ofanswa pas 10 lanné apré Athon* yonn adan sé yich-li a viré genyen. Lanné-tala Wobè pran fè é bon blag tonbé kon sargas Pontaléri. Ni an konpè Adjilbè ki di an bèn :
- Félis ni ka viré an biro’y lanméri pou otjipé di sargas-la, pas i pito potjiré yo djiyon lanné-tala !
Man pa sav si sa pa two red pou an mapipi kon Félis, mé kanmenm fout Touw Yol-tala té bel. Mé si ki tibren pli rd sé an kèsion tout moun ka pozé :
- Es ké ni 41ème Touw Yol Matinik lanné pwochenn ?
Asiparé kom ki diré, prèmié a pa menm rivé trapé prim-lan pas la Fédérasion poko ni lajan-an. Yo ka palé pou fè an brital kabéchaj, kontel « Lé zéta jénéro Yol Matinik ». Yo mandé pliziè asosiasion , la CTM (ki ja rafen) sé bétjé (éti mwen rafen) épi lapopilasion (débantjé) kabéché pou twouvé an solision. Yo mandé fè sousou, vann trko, fè kaniot lekchi, anfen twouvé an manniè pou lasékirité pa manjé tout lajan-an. Asiparé yo té ké jik mandé Léwop, pas sé sel koté sa ka egzisté oliwon latè. An plis Yol-la l’UNESCO
Es sé pa matinitjé ki pou twouvé an solision pou Touw Yol Matinik ?
Défen Doktè Alikè té di « Méyé espésialis Matinik sé matinitjé » kidonk travay kabéchaj-nou ouvè pou ni Touw Yol an 2027.
Jid
Bel poveb Kréyol
« Bef douvan bwè dlo klè »
Not pou konprann
- Joseph Mas dit Athol est le père de Loïc et Laurent Mas.
- Loïc Mas de Cottrell Leader Mat est sorti vainqueur de cette édition
- Marc-Daniel Labourg patron de Chanflor a remplacé Felix Merine à la pagaie.
NDLR : WOULO POU COTTRELL – LEADER MAT





